Aš – Mohd Said. Dalinuosi istorijomis apie kasdienius ritualus, skonių atradimus ir tylų buvimą tarp dviejų kultūrų.
Nėra didelių revoliucijų. Yra tik maži, kartojami veiksmai, kurie ilgainiui tampa gyvenimo būdu.
15 minučių tylos su arbata. Be telefono. Tik vanduo, vėjas ir mintys.
Vienas didelis patiekalas, kurį ruošiu visai šeimai. Be skubos. Su muzika.
Prie lango, stebint, kaip diena leidžiasi. 10 minučių. Jokio tikslo.
Kiekvieną sekmadienį ruošiu didelį šeimos patiekalą – ne dėl to, kad reikia, o todėl, kad tai tampa mūsų bendru laiku.
Jau dvejus metus pradedu dieną prie Lindengracht kanalo. Ne bėgu, ne skubu – tiesiog sėdžiu su puodeliu arbatos ir stebiu, kaip miestas pabunda.
Grįžau su lagaminu, pilnu prieskonių. Dabar kiekvieną savaitę eksperimentuoju su nauju deriniu – harisa, ras el hanout, šafranas.
Kai diena būna ilga, aš einu prie kanalo ir tiesiog kvėpuoju. Ne specialios technikos – tiesiog stebiu, kaip oras įeina ir išeina.
Anksčiau bandžiau laikytis griežtų treniruočių grafikų. Dabar tiesiog einu. Be tikslo, be laiko, be muzikos ausinėse.
Kiekvienas sezonas atneša savo skonių. Aš išmokau laukti. Kai ruošiu patiekalą iš sezoninių produktų, jis visada skanesnis.
Sveiki. Aš esu Mohd Said. Gimiau Maroke, užaugau Olandijoje, o pastaruosius septynerius metus gyvenu Amsterdame, Lindengracht gatvėje. Mano gyvenimas – tai nuolatinis dialogas tarp dviejų kultūrų, dviejų kalbų ir dviejų skirtingų požiūrių į laiką.
Harmoningai – tai ne tik mano tinklaraščio pavadinimas. Tai būdas, kaip aš bandau gyventi. Ne greitai, ne idealiai, o sąmoningai. Kiekvieną dieną aš ieškau mažų akimirkų, kurios suteikia prasmes: kvapo iš virtuvės, tylos prie kanalo, šypsenos žmonos veide, kai ragauja mano troškinį.
Šiame tinklaraštyje rasite ne patarimus, o istorijas. Istorijas apie tai, kaip prieskoniai iš Maroko susitinka su lietuvišku rugiu, kaip rytas prie kanalo keičia visą dieną, kaip šeimos sekmadienis tampa svarbesnis už bet kokį darbą. Nėra čia jokių revoliucijų. Yra tik maži ritualai, kurie ilgainiui tampa gyvenimu.
Rašau lietuviškai, nes čia mano antroji tėvynė. Rašau lėtai, nes taip gyvenu. Kviečiu prisijungti prie šios kelionės.
Kartą per mėnesį siunčiu trumpą laišką su viena istorija ir vienu nauju receptu ar ritualu.